Rikiavimas ir paieška¶

Any inaccuracies in this index may be explained by the fact that it has

been sorted with the help of a computer

Bet kokie netikslumai šiame sąraše gali būti paaiškinti tuo,

kad jis buvo išrikiuotas kompiuteriu.

Donaldas Knutas (Donald Knuth)

Su rikiavimo ir paieškos uždaviniais susiduriama labai dažnai. Rikiavimas ir paieška neretai yra sudėtinė kitų algoritmų dalis. Norint sėkmingai dalyvauti informatikos olimpiadose, būtina išmanyti rikiavimo ir paieškos algoritmus. Su jais susipažinsime šiame skyrelyje.

Rikiavimo uždavinys¶

Rikiavimo uždavinys apibrėžiamas taip: reikia rasti tokią sekos $a_1, a_2, \dots, a_n$ perstatą $a_{j1}, a_{j2}, \dots, a_{jn}$ , kad $a_{j1} \leq a_{j2} \leq \dots \leq a_{jn}$ .

Praktikoje retai rikiuojama vien tik skaičių seka. Dažniausiai dirbama su sudėtingesniais duomenimis (įrašais), kurie rikiuojami pagal vieną ar kelis įrašo laukus. Pastaruoju atveju norint palyginti du įrašus tenka apibrėžti, kada vienas įrašas „mažesnis“ už kitą, ir parašyti atskirą loginę funkciją dviems elementams palyginti.

Kad nekomplikuotume, algoritmus pateiksime rikiuodami skaičių masyvą didėjimo (nemažėjimo) tvarka:

const MAXN = ...;   { maksimalus masyvo ilgis }
type masyvas = array [1..MAXN] of integer;

Rikiavimo algoritmų yra daug ir įvairių, tolesniuose skyreliuose aptarsime tik kelis naudingiausius. Pateiktus algoritmus bus nesunku pritaikyti ir kitokiems duomenų tipams.

Rikiavimas įterpimu¶

Rikiavimo įterpimu (angl. Insertion sort) algoritmo idėja primena rankoje laikomų kortų rikiavimą – į išrikiuotų kortų eilę kiekvienu žingsniu įterpiama viena nauja korta.

Fig. 20 Rikiavimo įterpimu pavyzdys

Pradedant rikiuoti masyvą, surikiuota masyvo dalis susideda iš vieno (pirmojo) elemento. Prieš atliekant $k$ -ąjį žingsnį, jau yra išrikiuota masyvo dalis $[1..k]$ , o $k$ -uoju žingsniu $(k + 1)$ -asis elementas įterpiamas į šią išrikiuotą dalį. Įterpimas atliekamas tokiu būdu: $(k + 1)$ -asis elementas įsimenamas, visi didesni už jį išrikiuotos masyvo dalies elementai paslenkami pirmyn, o šis įterpiamas į naują savo vietą.

procedure rikiuok(const n : integer;
                  var A : masyvas);
var i, k, t : integer;
begin
    for k := 1 to n - 1 do begin
        t := A[k + 1];
        { skaičių t įterpsime į išrikiuotą masyvo dalį [1..k] }
        i := k;
        while (i > 0) and (A[i] > t) do begin
            A[i + 1] := A[i];
            i := i - 1;
        end;
        A[i + 1] := t;
     end;
end;

Algoritmo sudėtingumas blogiausiu atveju yra $O(n^2)$ . Tuo nesunku įsitikinti panagrinėjus algoritmo veikimą rikiuojant seką, kuri jau išrikiuota priešinga tvarka – tuomet kiekvienu žingsniu elementas įterpiamas į masyvo pradžią. Taigi atliekamų veiksmų skaičius priklauso nuo pradinės masyvo tvarkos. Kuo tvarkingesnis (panašesnis į išrikiuotą) yra masyvas, tuo greičiau veikia rikiavimas įterpimu. Jei tenka rikiuoti beveik išrikiuotą masyvą, algoritmas veikia beveik tiesiškai.

Algoritmas nėra tinkamas rikiuoti didelių elementų masyvams, kadangi atliekama itin daug kopijavimo operacijų. Tačiau rikiavimą įterpimu efektyvu taikyti sąrašų (sudėtingesnių duomenų struktūrų) rikiavimui – juose elemento įterpimą galima atlikti nekopijuojant kitų elementų.

Taigi rikiavimą įterpimu verta naudoti, jei masyvas nedidelis, jame saugomi nedideli elementai arba iš anksto žinoma, kad teks kelis kartus rikiuoti tą patį masyvą, pavyzdžiui, pakeitus kelis jo elementus.

Greitasis rikiavimas¶

Greitojo rikiavimo algoritmas (angl. Quicksort) perskiria rikiuojamą masyvą į dvi dalis, ir kiekvieną dalį išrikiuoja atskirai. Pagalvokime, kokias sąlygas turi tenkinti masyvas, kad perskyrę jį pusiau ir šias dalis išrikiavę atskirai, gautume išrikiuotą masyvą. Atsakymas gana paprastas: pirmojoje dalyje turi būti mažesnieji elementai, o antroje – didesnieji, t.y. pirmoje dalyje neturi būti jokio elemento, kuris, išrikiavus masyvą, atsidurtų antroje dalyje ir atvirkščiai.

Deja, nežinomas joks greitas (tiesinis) „perkėlimo“ algoritmas. Tačiau nenusiminkime. Yra žinomi tiesinio sudėtingumo algoritmai, kurie, perkeldami mažesniuosius elementus į pirmą dalies pusę, padalija masyvą beveik pusiau. T. y. tikimybė, kad padalijimas bus neblogas (abiejose pusėse elementų skaičius bus panašus), yra labai didelė.

Pateiksime funkciją perskirk, perskiriančią masyvo dalį $[k..d]$ į dvi dalis $[k..v]$ ir $[v+1..d]$ taip, kad pirmojoje dalyje atsidurtų mažesnieji elementai, o antroje – didesnieji. Kadangi funkcija ne visuomet masyvo dalį perskiria pusiau, ji grąžina dalijamojo elemento indeksą v (t. y. vietą, kurioje masyvo dalis perskiriama). Šios informacijos reikia rikiavimo algoritmui.

function perskirk(var A : masyvas;
                  const k, d : integer) : integer;

    procedure sukeisk(var x, y : integer);
    var t : integer;
    begin
        t := x;
        x := y;
        y := t;
    end;

var x : integer; { dalijamoji reikšmė }
    i, j : integer;
begin
    x := A[k];
    i := k - 1;
    j := d + 1;
    perskirk := 0;
    while perskirk = 0 do begin { dalis dar neperskirta }
        repeat { praleidžiami elementai, mažesni už x }
            i := i + 1
        until A[i] >= x;
        repeat { praleidžiami elementai, didesni už x }
            j := j - 1
        until A[j] <= x;
        if i < j then sukeisk(A[i], A[j])
        else perskirk := j;
    end;
end;

Šis perskyrimo algoritmas pirmiausia pasirenka dalijamąją reikšmę $x$ ir pamažu augina dvi masyvo dalis: $[k..i]$ su mažesniais už $x$ elementais ir $[j..d]$ su elementais, didesniais už $x$ . Kai indeksai $i$ ir $j$ „susitinka“, algoritmas baigia darbą, o funkcija grąžina perskyrimo vietą. Iš tiesų šioje funkcijoje slepiasi daug svarbių detalių ir ją programuoti reikia labai atidžiai.

Fig. 21 Funkcijos perskirk veikimo pavyzdys

Dabar nesunku užrašyti greitojo rikiavimo algoritmą:

procedure rikiuok(var A : masyvas;
                  const k, d : integer);
var v : integer;
begin
    if k < d then begin
        v := perskirk(A, k, d);
        { rekursyviai išrikiuojamos kairioji ir dešinioji masyvo dalys }
        rikiuok(A, k, v);
        rikiuok(A, v + 1, d);
    end;
end;

Norint surikiuoti $n$ elementų seką $A$ , į procedūrą kreipiamasi rikiuok (A, 1, n);

Fig. 22 Greitojo rikiavimo veikimo iliustracija

Nelengva apskaičiuoti greitojo rikiavimo algoritmo sudėtingumą, nes atliekamų veiksmų skaičius priklauso ne tik nuo duomenų skaičiaus, bet ir nuo pačių duomenų. Greitojo rikiavimo algoritmo sudėtingumas blogiausiu atveju yra $O(n^2)$ , o vidutiniu – $O(n \log n)$ .

Nors yra rikiavimo algoritmų, net blogiausiu atveju išrikiuojančių $n$ elementų per $O(n \log n)$ laiką, greitasis rikiavimas, nepaisant savo blogiausio atvejo sudėtingumo, praktiškai yra sparčiausias rikiavimo algoritmas. Be to, jį užrašyti procedūra nesudėtinga, o jo vykdymui nereikalinga papildoma atmintis.

Dėl išvardytų privalumų greitasis rikiavimas dažnai naudojamas praktikoje.

Ir įterpimo, ir greitojo rikiavimo algoritmai pagrįsti dviejų elementų palyginimais, t. y. šių algoritmų sudėtingumas proporcingas atliekamų palyginimų skaičiui. Yra įrodyta, kad nepavyks parašyti palyginimais paremto algoritmo, kurio efektyvumas būtų geresnis nei $O(n \log n)$ , kur $n$ – rikiuojamos sekos elementų skaičius. Tačiau duomenims, pasižymintiems tam tikromis savybėmis, galima sudaryti greitesnių rikiavimo algoritmų. Vienas tokių – rikiavimas skaičiavimu.

Rikiavimas skaičiavimu¶

Fig. 23 Rikiavimas skaičiavimu

Rikiavimas skaičiavimu (angl. Counting sort) skirtas rikiuoti sekoms, kurių visi elementai priklauso nedidelei aibei.

Pavyzdžiui, žinome, kad visi masyvo $A$ elementai yra sveikieji skaičiai, priklausantys intervalui $[1, 1000]$ . Tuomet atskirame 1000 elementų skaičių masyve $C$ įsimenama, kiek kartų kiekviena reikšmė pasirodo pradiniame masyve $A$ . Belieka pasinaudoti šia informacija ir elementus surašyti atgal į masyvą $A$ didėjimo tvarka. Šio algoritmo sudėtingumas yra $O(n)$ (tiesinis), o jam reikalinga papildoma atmintis priklauso nuo aibės, kuriai priklauso rikiuojamo masyvo elementai, dydžio.

const MAXN = ...;   { maksimalus masyvo ilgis }
type skaičius = 1..1000;
     masyvas = array [1..MAXN] of skaičius;
     intMasyvas = array [skaičius] of integer;
procedure rikiuok(const n : integer;
                  var A : masyvas);
var c : intMasyvas;
    i, j : longint;
begin
    { suskaičiuojama, kiek kokių elementų yra masyve A }
    for i := low(C) to high(C) do
        C[i] := 0;
    for i := 1 to n do
        C[A[i]] := C[A[i]] + 1;
    { visi n masyvo A elementų surašomi iš eilės }
    j := low(C);
    for i := 1 to n do begin
        while C[j] = 0 do
            j := j + 1;
        C[j] := C[j] - 1;
        A[i] := j;
    end;
end;

Paieškos uždavinys¶

Paieškos uždavinys apibrėžiamas taip: duota seka $a_1, a_2, \dots, a_n$ ir elementas $x$ . Reikia nustatyti, ar $x$ yra šioje sekoje, o jei yra, tai koks jo numeris. Kitaip sakant, reikia rasti tokį sekos nario indeksą $j$ , kad būtų $a_j = x$ , arba nustatyti, kad $x$ nėra lygus nė vienam iš sekos narių.

Praktikoje sekos nariai yra sudėtingi duomenų tipai (įrašai), o paieška atliekama pagal vieną arba kelis įrašo laukus, vadinamus paieškos raktu. Paprastumo dėlei paiešką atliksime tik skaičių sekoje, kurią vaizduosime vienmačiu masyvu.

Tiesinė paieška¶

Paprasčiausias paieškos algoritmas – iš eilės patikrinti visus masyvo elementus – vadinamas tiesine paieška (angl. Linear search). Patikrinimą, ar $n$ ilgio masyve $A$ yra elementas $x$ , atlieka tokia funkcija:

function ieškok (const n, x: integer;
                 var A: masyvas): integer;
var j: integer;
begin
    j := 1;
    while (A[j] <> x) and (j < n) do
        j := j + 1;
    if A[j] = x then
        ieškok := j
    else
        ieškok := 0; { elementas nerastas }
end;

Baigus vykdyti tiesinę paiešką, funkcijos reikšmė bus lygi ieškomo elemento indeksui masyve $A$ arba nuliui, jei tokio elemento masyve nėra. Žinoma, priklausomai nuo masyvo rėžių gali tekti kitaip pažymėti nesėkmingą paieškos baigtį.

Tiesinės paieškos sudėtingumas, kaip teigia ir pats pavadinimas, yra $O(n)$ . Netgi žinant, kad ieškomasis elementas tikrai yra masyve, vidutiniškai teks atlikti $n / 2$ patikrinimų (jei bet koks elementų išsidėstymas masyve vienodai tikėtinas). Taigi atliekamų veiksmų skaičius tiesiškai priklauso nuo masyvo ilgio $n$ .

Svarbiausias šio algoritmo privalumas – paprastumas.

Dvejetainė paieška¶

Daug efektyviau galima atlikti paiešką išrikiuotame masyve – prisiminkime, kaip greitai randame norimą telefono numerį storoje telefonų knygoje.

Dvejetainės paieškos (angl. Binary search) principas labai paprastas: ieškomasis elementas palyginamas su surikiuotos sekos viduriniu nariu. Jei jie yra lygūs, vadinasi, radome ieškomą elementą sekoje. Jei ieškomasis elementas yra mažesnis už vidurinį, tai juo labiau jis mažesnis ir už visus „dešiniuosius“ sekos narius, todėl paiešką tęsime kairiojoje sekos dalyje. Analogiškai, jei ieškomasis elementas didesnis už vidurinį, paiešką tęsime dešiniojoje masyvo dalyje. Toliau ieškoma tuo pačiu principu, kol randamas ieškomas elementas arba paieškos sritis tampa tuščia.

Aprašytąjį algoritmą nesudėtinga užrašyti rekursyvia funkcija. Nesėkmingos paieškos atveju ši funkcija grąžins nulį, o sėkmingos – ieškomo elemento indeksą masyve.

function ieškok(x, k, d : integer;
                var A : masyvas) : integer;
var v : integer;
begin
    if k > d then
        ieškok := 0
    else begin
        v := (k + d) div 2;
        { pagal vidurinį masyvo dalies elementą toliau ieškoma
          kairiojoje arba dešiniojoje masyvo dalyje }
        if A[v] > x then
            ieškok := ieškok(x, k, v - 1, A)
        else if A[v] < x then
            ieškok := ieškok(x, v + 1, d, A)
        else { trečiuoju atveju A[v] = x (elementas rastas) }
            ieškok := v;
    end;
end;

Taigi jei norime sužinoti, ar skaičius $x$ yra $n$ elementų masyve $A$ , turime patikrinti sąlygą ieškok(A, x, 1, n) > 0.

Dvejetainės paieškos algoritmas kiekvienu žingsniu sutrumpina paieškos sritį maždaug dvigubai. Kitaip tariant, jei masyvo ilgis padidėja dvigubai, tai algoritmui tenka atlikti tik vieną papildomą žingsnį. Dvejetainės paieškos sudėtingumas yra $O(\log n)$ , t. y. logaritminis. Milijardo elementų dydžio masyve paieškai prireiktų ne daugiau kaip 30 žingsnių. Tačiau sąlygą, kad masyvas turi būti išrikiuotas, ne visuomet paprasta patenkinti.

Dvejetainės paieškos idėją galima panaudoti ne tik elemento paieškai išrikiuotame masyve. Geras pavyzdys – žaidimas Atspėk skaičių: pirmasis žaidėjas sugalvoja skaičių nuo 1 iki $n$ , o antrasis bando jį atspėti; po kiekvieno spėjimo pirmasis žaidėjas pasako, ar jo sugalvotasis skaičius yra mažesnis, didesnis ar lygus spėtajam; žaidimo tikslas – atspėti skaičių kuo mažesniu bandymų skaičiumi. Vėliau žaidėjai apsikeičia vaidmenimis. Iš tiesų dvejetainė paieška – optimali spėjimo strategija. Nepaisant to, gali laimėti žaidėjas, kuriam tądien labiau sekasi.

Bendriausiu atveju dvejetainę paiešką galima pritaikyti sprendžiant lygtį $f(x) = y$ tam tikrame intervale, kur $f(x)$ – monotoninė (nedidėjanti arba nemažėjanti) funkcija.

Kada rikiuoti?¶

Jei programoje laikome masyvą, kuriame teks ieškoti elementų, reikia atsakyti į klausimą: ar nerikiuoti masyvo ir atlikti tiesinę paiešką, ar išrikiuoti masyvą ir ieškoti jame naudojant daug efektyvesnę dvejetainę paiešką.

Olimpiadose programos paprastumas – didelė vertybė. Todėl visuomet geriau naudoti kuo paprastesnius algoritmus, jei tik programos veikimo laikas yra pakankamas.

Tarkime, masyvą sudaro $n$ elementų, o jame žadame ieškoti $m$ kartų. Naudodami tiesinę paiešką nerikiuotame masyve, užtruksime $O(mn)$ laiko. Masyvo rikiavimas ir $m$ kartų atlikta dvejetainė paieška užtruktų $O(n \log n + m \log n)$ . Taigi, šiuo atveju rikiuoti masyvą verta tik tada, kai $m > \log n$ .

Rikiavimo uždaviniai olimpiadose, uždavinys Sekos rikiavimas¶

Olimpiadose tiesioginių rikiavimo ar paieškos uždavinių pasitaiko retai. Daug dažniau rikiavimas ir paieška tėra kito, sudėtingesnio, algoritmo dalis [1].

Tuo tarpu uždaviniams, kuriuose tiesiogiai minimas rikiavimas, dažniausiai reikia sugalvoti kokią nors kitą originalią idėją, o ne taikyti žinomus rikiavimo ar paieškos algoritmus.

Kaip pavyzdį panagrinėkime pasaulinės informatikų olimpiados uždavinį Sekos rikiavimas [2].

Duota skaičių seka, kurios nariai gali įgyti tik tris skirtingas reikšmes: vienetą, dvejetą ir trejetą. Seką reikia surikiuoti nemažėjimo tvarka. Rikiuojama sukeičiant vietomis po du sekos narius.

Užduotis. Reikia rasti minimalų sukeitimo operacijų, reikalingų sekai surikiuoti, skaičių.

Toliau pateikti piešiniai iliustruoja rikiavimo algoritmą rikiuojantį seką minimaliu sukeitimų skaičiumi.

Fig. 24 Uždavinio „Sekos rikiavimas“ sprendimo iliustracija; paveiksle pateikta seka, kurią reikia išrikiuoti

Fig. 25 1 žingsnis: suskaičiuojama, kiek sekoje yra vienetų, dvejetų ir trejetų (šiuo atveju 4 vienetai, 5 dvejetai ir 5 trejetai), ir seka padalijama į vienetų, dvejetų ir trejetų sritis

Fig. 26 2 žingsnis: randamos visos poros, kurių narius sukeitus vietomis, abu atsidurs savo srityse, ir atliekami sukeitimai

Fig. 27 3 žingsnis: ne savo srityse likę skaičiai sukeitinėjami po tris; kiekvienam trejetui sutvarkyti prireiks dviejų sukeitimų

Fig. 28 Gavome surikiuotą seką: buvo atlikti 7 sukeitimai, sukeitimų skaičius yra minimalus

Išnašos

[1]	Programavimo kalbų C ir C++ standartinėse bibliotekose yra realizuoti svarbiausi paieškos ir rikiavimo algoritmai, tad juos galima taikyti neprogramuojant šių algoritmų.

[2]	Šis uždavinys buvo pateiktas 1996 metais Vengrijoje vykusioje Pasaulinėje informatikos olimpiadoje. Čia pateikėme sutrumpintą sąlygą.