Medžiai, Minimalaus jungiamojo medžio radimas

I hope to convince you that mathematical trees are no less lovely than
their biological counterparts.
Tikiuosi, galiausiai jūs sutiksite, jog matematiniai medžiai
džiugina širdį ne mažiau nei tikrieji.
Džo Malkevičius (Joe Malkevitch)

Ankstesniuose skyriuose išplėtėme grafo sąvoką: susipažinome su orientuotais bei svoriniais grafais. Šį kartą susiaurinsime grafo sąvoką. Panagrinėsime medžius – grafus, pasižyminčius tam tikromis savybėmis. Pamatysime, jog medžiai dažnai pasitaiko, kai grafais modeliuojami praktiniai uždaviniai.

Medžiai

Medis

Fig. 63 Medis

Medžiu vadinamas neorientuotas jungus ciklų neturintis grafas.

Kiekvienas medis pasižymi tokiomis savybėmis:

  • bet kurias dvi viršūnes medyje jungia vienintelis kelias;

  • visos medžio briaunos yra tiltai (t. y. panaikinus bet kurią briauną medis taptų nejungus);

  • n viršūnių turintis medis visuomet turi (n - 1) briauną, ir atvirkščiai – jungusis grafas turintis n viršūnių ir (n - 1) briauną yra medis.

Kai kada medžiuose viena viršūnė išskiriama iš kitų ir pavadinama medžio šaknimi, o pats medis – šakniniu medžiu.

Šakninio medžio viršūnės taip pat turi skirtingus pavadinimus. Bet kuri viršūnė u, esanti tiesioginiame kelyje tarp šakninės viršūnės ir viršūnės v, vadinama viršūnės v protėviu, o viršūnė v vadinama viršūnės u vaikaičiu. Šakninė viršūnė yra visų medžio viršūnių protėvis, o visos medžio viršūnės yra jos vaikaičiai, kiekviena viršūnė yra savo pačios protėvis ir vaikaitis. Jei viršūnė u yra v protėvis ir egzistuoja briauna, jungianti u ir v, tuomet u vadinama pirmine (tėvine) v viršūne, o v vadinama antrine (vaikine) u viršūne. Medžio viršūnė, neturinti antrinių viršūnių, vadinama lapu.

Šakninis medis.

Fig. 64 Šakninis medis, gautas iš praeitame paveiksle pateikto medžio, šaknine pasirinkus viršūnę H; medis turi penkis lapus (C, F, A, B, G); šakninė viršūnė H turi dvi antrines viršūnes (D ir E) ir 7 vaikaičius (D, E, C, F, A, B, G).

Medžių vaizdavimas

Medis yra susiaurinta grafo sąvoka: bet kuris medis yra grafas, bet ne atvirkščiai. Tad medžius galima vaizduoti lygiai tomis pačiomis duomenų struktūromis kaip ir grafus: kaimynystės matricomis ir kaimynystės sąrašais. Kita vertus, galime tikėtis rasti elegantiškesnį būdą medžiams pavaizduoti. Juk iš anksto žinome, jog toks grafas turės (n - 1) briauną, bus jungus bei neturės ciklų.

Iš tiesų, jei medis šakninis, tai kiekviena viršūnė, išskyrus medžio šaknį, turi lygiai vieną pirminę viršūnę. Todėl medį visiškai apibrėžia jau anksčiau minėtas pirminumo masyvas:

const MAX = ...; { maksimalus medžio viršūnių skaičius }
type masyvas = array [1..MAX] of integer;
var pirminė : masyvas; { kiekvienai viršūnei įsimenama jos
                        pirminė viršūnė }

Taip pavaizdavę medį, galime sužinoti visas medžiui priklausančias briaunas (jos yra pavidalo (kpirminė[k])) ir efektyviai rasti kelius nuo viršūnės v iki šakninės viršūnės, pereinant visus viršūnės v protėvius. Tačiau „leistis“ medžiu, t. y. ieškoti kiekvienos viršūnės antrinių viršūnių efektyviai negalime, nes tektų peržiūrėti visą masyvą.

Siekdami efektyviai rasti tiek pirminę, tiek ir antrines viršūnes, šakninį medį galime vaizduoti įrašų masyvu, kuriame saugoma kiekvienos viršūnės pirminė viršūnė ir antrinių viršūnių sąrašas:

type viršūnė = record
        pirminė : integer;
        antr_sk : integer; { antrinių viršūnių skaičius }
        antr_sąr : array [1..MAX] of integer
    end;
    medis = array [1..MAX] of viršūnė;

Toks vaizdavimas neefektyvus atminties požiūriu: nors visų viršūnių sąrašų antr_sąr ilgių suma bus lygi (n - 1), šiems masyvams skiriama O(n^2) atminties, nes iš anksto nežinoma, kiek kuri viršūnė turės antrinių. Šią problemą galima spręsti naudojant dinaminę atmintį, kuomet atmintis išskiriama tik tada, kai jos prireikia, ir kiekvienam sąrašui išskirti tik tiek atminties, kiek būtina. Tačiau dinaminės duomenų struktūros yra gana sudėtingos, jų realizavimas ir derinimas atima nemažai laiko, todėl olimpiadose geriau jų vengti.

Kokį vaizdavimą pasirinkti? Tai visuomet priklauso nuo sprendžiamo uždavinio. Dažnai pakanka medį saugoti pirminumo masyvu. Kai norima efektyviai ieškoti antrinių viršūnių, medį tenka vaizduoti antruoju būdu, jei tik viršūnių skaičius nėra per didelis. Be to, kai kuriuose uždaviniuose nagrinėjami specifiniai medžiai, pavyzdžiui, kurių kiekviena viršūnė turi ne daugiau kaip dvi antrines viršūnes (dvejetainiai medžiai). Jiems nesunku pritaikyti įrašo tipo struktūrą.

Minimalus jungiamasis medis

Panagrinėsime optimizavimo uždavinį, su kuriuo dažnai susiduriama praktikoje. Tarkime, kad tiesiamos elektros linijos tiekti elektrai į N miestelių. Šiuo tikslu visus N miestelių reikia sujungti į vieną elektros tinklą. Yra apskaičiuota linijos nutiesimo tarp bet kurių dviejų miestelių kaina, ir norima sudaryti tokį elektros linijų planą, kad visų linijų tiesimo kainų suma būtų kuo mažesnė. Be abejo, nutiesus linijas, kiekvienas miestelis turi turėti elektrą.

Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, kad miestelių yra penki, o elektros linijų tiesimo tarp miestelių porų kainos yra tokios:

A

B

C

D

E

A

50

10

25

10

B

50

20

35

40

C

10

20

15

24

D

25

35

15

5

E

10

40

24

5

Paveiksluose pateikiami keli elektros linijų tiesimo planai.

Pirmas sujungimo būdas

Fig. 65 Pirmas visų penkių miestelių sujungimo būas; tokio sujungimo kaina – 100

Antras sujungimo būdas

Fig. 66 Antras miestelių sujungimo būdas; šio sujungimo kaina – 109

Matyti, kad yra ne vienas būdas sujungti miestelius į tinklą, ir vieni šių būdų gali būti ekonomiškesni už kitus.

Turbūt jau supratote, jog šį uždavinį nesunku formaliai apibrėžti grafų teorijos terminais. Tačiau prieš tai įvesime dar kelias sąvokas.

Grafo G pografiu vadinamas grafas G', kurį papildžius viršūnėmis ir (arba) briaunomis, gaunamas grafas G. Pografis G' negali turėti briaunos arba viršūnės, kurios neturi grafas G.

Grafas

Fig. 67 Grafas

Vienas iš pografių

Fig. 68 Vienas iš aukščiau pateikto grafo pografių

Grafo G pografis, kuriam priklauso visos G viršūnės ir kuris yra medis, vadinamas grafo G jungiamuoju medžiu. Nesunku suvokti, kad vienas grafas gali turėti daugiau nei vieną jungiamąjį medį. Tačiau jei grafas nejungus, jis neturi jungiamojo medžio.

Dabar žinome viską, ko reikia nagrinėjamam uždaviniui formalizuoti. Jei kiekvieną miestelį atitinka grafo G viršūnė, o elektros linijos tiesimo iš miestelio A į miestelį B kainą žymi briaunos (A, B) svoris, tai ieškomasis linijų tiesimo planas yra grafo G jungiamasis medis, kurio briaunų svorių suma mažiausia. Toks medis vadinamas minimaliu jungiamuoju medžiu (MJM), o pats uždavinys – minimalaus jungiamojo medžio uždaviniu.

Minimalus jungiamasis medis

Fig. 69 Grafo, sudaryto iš skyrelio pradžioje nagrinėto pavyzdžio, minimalus jungiamasis medis; sujungimo kaina – 45

Kitame skyrelyje panagrinėsime efektyvius algoritmus minimalaus jungiamojo medžio paieškai.

Primo ir kiti algoritmai MJM rasti

Knygose ir mokslinėje literatūroje ilgą laiką buvo rašoma, kad pirmieji MJM ieškančius algoritmus sukūrė Džozefas Bernardas Kruskalas (Joseph Bernard Kruskal) ir Robertas Klėjus Primas (Robert Clay Prim) apie 1956–1957 metus. Šie algoritmai vėliau buvo pavadinti jų vardais. Deja, liko nepastebėta, kad labai gražų ir elegantišką algoritmą MJM paieškai net dvidešimčia metų anksčiau jau siūlė čekų mokslininkas Otakaras Boruvka (Otakar Borůvka). Galbūt šio mokslininko darbas buvo nepastebėtas todėl, kad straipsnį jis išspausdino čekų kalba. Dar daugiau – pasirodo, Primo algoritmas taip pat buvo atrastas anksčiau kito čekų matematiko Vojtecho Jarniko (Vojtĕch Jarník), o algoritmui jau buvo prigijęs Primo algoritmo vardas.

Šiame skyrelyje aprašysime visus tris algoritmus MJM paieškai, tačiau pateiksime tik Primo algoritmo realizaciją. Tam yra rimta priežastis – Primo algoritmo MJM paieškai realizacija skiriasi nuo Dijkstros trumpiausio kelio algoritmo vos keliomis eilutėmis.

Visi trys algoritmai remiasi godžiąja strategija, t.y. kiekviename žingsnyje pasirenkamas palankiausias tuo momentu sprendimas. Ko gero, aiškiausias yra Kruskalo algoritmas, kuriuo konstruojamas MJM prijungiant grafo briaunas. Iš pradžių medis yra tuščias, o kiekvienu tolesniu žingsniu prijungiama pigiausia (mažiausio svorio) briauna, kurios prijungimas nesudarytų ciklo. Medis baigiamas konstruoti, kai daugiau negalima prijungti nė vienos briaunos. Kadangi medis turi lygiai (n - 1) briauną, tai MJM sudaryti prireikia lygiai (n - 1) žingsnių (n – grafo viršūnių skaičius).

Table 8 Kruskalo algoritmo veikimo iliustracija

Kruskalo algoritmo veikimo iliustracija

Randama pigiausia briauna (jos kaina – 5) ir įtraukiama į MJM

Kruskalo algoritmo veikimo iliustracija

Pasirenkama kita pigiausia briauna (yra dvi tokios briaunos AC ir AE, imama bet kuri) ir įtraukiama į MJM

Kruskalo algoritmo veikimo iliustracija

Kita pigiausia briauną yra AE; ji įtraukiama į MJM

Kruskalo algoritmo veikimo iliustracija

Tolesnė pigiausia briauna yra CD (jos kaina 15), tačiau jos įtraukti į MJM negalima, nes susidarytų ciklas, tad ši briauna praleidžiama

Kruskalo algoritmo veikimo iliustracija

Prijungiama ketvirtoji pigiausia briauna (BC, jos kaina 20) ir gaunamas MJM; jo] kaina – 45

Nors Kruskalo algoritmą suprasti labai lengva, jį realizuoti sudėtingiau, nes nuolat tenka tikrinti, ar prijungiant briauną nesusidarys ciklas.

Primo algoritmu taip pat MJM konstruojamas prijungiant grafo briaunas, tačiau pradedama nuo medžio, kurį sudaro viena laisvai pasirinkta viršūnė. Prijungiamoji briauna taip pat turi būti pigiausia, tačiau tenkinti kitokią sąlygą negu Kruskalo algoritme: lygiai viena briaunos viršūnė turi priklausyti konstruojamam medžiui. Ši sąlyga garantuoja, kad prijungiant briauną nesusidarys ciklas.

Toliau iliustruojama, kaip veikia Primo algoritmas. Prijungtos viršūnės spalvinamos pilkai, ir iliustracijose pateikiamos tik tos briaunos, kurios yra arba jau prijungtos prie MJM, arba kurių lygiai viena viršūnė priklauso MJM.

Table 9 Primo algoritmo veikimo iliustracija

Primo algoritmo veikimo iliustracija

Pasirenkame pradinę viršūnę (pavyzdžiui, A); matome, kad pigiausiai prie jos galime prijungti viršūnes C arba E; pasirenkame bet kurią – C

Primo algoritmo veikimo iliustracija

Prie sudarinėjamo MJM, kuris kol kas turi dvi viršūnes A, C ir briauną tarp jų, pigiausiai galime prijungti viršūnę E (briaunos AE svoris 10)

Primo algoritmo veikimo iliustracija

Toliau pigiausiai galima prijungti viršūnę D (briaunos svoris 5)

Primo algoritmo veikimo iliustracija

Liko viena neprijungta viršūnė; ją pigiausiai galima prijungti briauna CB, jos svoris – 20; gauname Fig. 69 pav. pavaizduotą MJM

Kaip jau minėjome, Primo algoritmo realizacija labai primena Dijkstros algoritmą. Pradedant nuo tuščio medžio, kiekvienu žingsniu išsirenkama ir prijungiama nauja viršūnė. Todėl, kaip ir Dijkstros algoritme, visos viršūnės paskirstomos į dvi aibes: prijungtų prie konstruojamo medžio ir dar neprijungtų. Kiekvienu žingsniu norėsime prie medžio prijungti tą viršūnę, kurią galima prijungti pigiausia briauna. Todėl Primo algoritmas išlaiko mažiausią žinomą kiekvienos viršūnės prijungimo kainą. Pradžioje šios kainos nustatomos begalinės visoms viršūnėms, išskyrus pasirinktąją. Kiekvienu žingsniu prijungus viršūnę su mažiausia prijungimo kaina, galbūt bus rastas geresnis būdas, kaip prie medžio prijungti jos kaimynes. Todėl peržiūrimos ir, jei reikia, atnaujinamos prijungtosios viršūnės kaimynių prijungimo kainos. Atliekamų žingsnių skaičius lygus grafo viršūnių skaičiui.

Toliau pateiktame algoritme grafas vaizduojamas kaimynystės matrica, o minimalus jungiamasis medis – pirminumo masyvu.

const BEGALINIS = MAXINT;
     MAXN = ...; { maksimalus viršūnių skaičius }
type grafas = record
        n : longint; { viršūnių skaičius }
        svoris : array [1..MAXN,
                        1..MAXN] of integer;
    end;
    masyvas = array [1..MAXN] of integer;
    logmas  = array [1..MAXN] of boolean;
procedure Primo(var G : grafas;
               var pirminė : masyvas);
{ ieškomasis medis grąžinamas masyve „pirminė“ }
var prijungta : logmas;
   kaina : masyvas;
   v, u, min : integer;
begin
   { įrašomos pradinės masyvų reikšmės }
   for u := 1 to G.n do begin
       kaina[u] := BEGALINIS;
       pirminė[u] := -1;
       prijungta[u] := false;
   end;
   v := 1;
   kaina[v] := 0; { pradėsime nuo pirmos viršūnės }
   while v <> 0 do begin
       { jei v <> 0, tai rasta viršūnė, kurią galima prijungti }
       prijungta[v] := true;
       for u := 1 to G.n do { nagrinėjamos kaimynės }
           if (not prijungta[u]) and
              (G.svoris[v, u] < BEGALINIS) and
              (kaina[u] > G.svoris[v, u])
           then begin { viršūnę u verčiau jungti prie v }
               kaina[u] := G.svoris[v, u];
               pirminė[u] := v;
           end;
        { randama tolesnė kandidatė -
       dar neprijungta viršūnė su mažiausia prijungimo kaina }
       v := 0;
       min := BEGALINIS;
       for u := 1 to G.n do
          if (not prijungta[u]) and (kaina[u] < min)
          then begin
              v := u;
              min := kaina[u];
          end;
        { jei jokia viršūnė nerasta, tai v = 0 ir ciklas nutraukiamas }
   end;
end;

Įvykdžius algoritmą, minimaliam jungiamajam medžiui priklauso briaunos (v, pirminė[v]), kur v – bet kuri grafo viršūnė, išskyrus pradinę. Primo algoritmo sudėtingumas – O(n^2).

Aprašysime ir nepelnytai pamirštą, tačiau ne mažiau elegantišką nei Primo ar Kruskalo algoritmai, Boruvkos algoritmą.

Algoritmas operuoja medžių sąrašu. Pradžioje šį sąrašą sudaro N medžių, kurių kiekvieną sudaro viena (kiekvienam kita) grafo viršūnė. Tuomet paeiliui nagrinėjami visi medžiai. Kiekvienam jų randama pigiausia į medį ateinanti, tačiau medžiui nepriklausanti briauna, ir įtraukiama į jį. Jei keliems medžiams buvo parinkta ta pati pigiausia briauna, tai tie medžiai sujungiami. Veiksmai kartojami tol, kol lieka tik vienas medis. Tai ir bus minimalus jungiamasis medis.

Uždavinys Tinklas 1

Firma ALFA gavo užsakymą: sujungti k kompiuterių ir m komutatorių 2 į vieną laidinį tinklą. Reikalavimai tinklo architektūrai tokie:

  • Kiekvienas kompiuteris tiesiogiai vienu laidu sujungiamas su bet kuriuo vienu (ir tik vienu) komutatoriumi;

  • Prie kiekvieno komutatoriaus tiesiogiai laidais galima prijungti bet kokį skaičių kitų įrenginių (kompiuterių arba komutatorių); du įrenginiai tiesiogiai sujungiami vienu laidu;

  • Visi m komutatorių ir k kompiuterių turi sudaryti jungų tinklą, t. y. bet kuris įrenginys turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai (per kitus įrenginius) sujungtas su visais kitais;

Užduotis. Duotos kompiuterių ir komutatorių sujungimo kainos. Reikia rasti tokią tinklo jungimų schemą, kurios kaina būtų mažiausia.

Galima jungimo schema

Fig. 70 Galima dviejų kompiuterių ir trijų komutatorių jungimo į tinklą schema

Kiekvienas kompiuteris turi būti prijungtas tik prie vieno įrenginio, būtent, komutatoriaus. Kadangi kompiuterį galime prijungti prie bet kurio iš jų, tai išsirinksime tą komutatorių, prie kurio prijungti kompiuterį yra pigiausia.

Tačiau visi įrenginiai turi sudaryti jungų tinklą, todėl komutatoriai turės būti sujungti tarpusavyje. Žinomos kiekvieno galimo jungimo kainos, todėl šiam jungimui rasti galime pritaikyti bet kurį minimalaus jungiamojo medžio paieškos algoritmą.

Pateiktame programos tekste visi įrenginiai sunumeruoti nuosekliai: komutatoriai nuo 1 iki m, o kompiuteriai – nuo (m + 1) iki k + m. Procedūrai perduodamas užpildytas įrenginių jungimo kainų masyvas, taip pat įrenginių skaičius (k ir m). Grafas vaizduojamas briaunų svorių matrica (žr. skyrelį Svoriniai grafai).

const BEGALINIS = MAXINT;
     MAXM = ...; { maksimalus komutatorių skaičius }
     MAXK = ...; { maksimalus kompiuterių skaičius }
type masyvas = array [1..MAXM] of integer;
    jungimas = record
        įrenginysA, įrenginysB : integer;
    end;
    jungimų_mas =
        array [1..MAXM + MAXK] of jungimas;
    kainų_mas = array [1..MAXM + MAXK,
                       1..MAXM + MAXK] of integer;
procedure rask_jungimus(var kaina : kainų_mas;
                       m, k : integer;
                       var jung_sk,
                           jung_kaina : integer;
                       var jungimai : jungimų_mas);
{ k – kompiuterių, m – komutatorių skaičius, „kaina“ – įrenginių jungimo
  kainų masyvas; atsakymas pateikiamas masyve „jungimai“ }
   procedure junk(a, b : integer);
   { įrenginys a sujungiamas su įrenginiu b }
   begin
       jung_sk := jung_sk + 1;
       jungimai[jung_sk].įrenginysA := a;
       jungimai[jung_sk].įrenginysB := b;
       jung_kaina := jung_kaina + kaina[a, b];
   end;
var i, j, t : integer;
   g : grafas;
   pirminė : masyvas;
begin
   jung_sk := 0; jung_kaina := 0;
   { prijungiame kiekvieną kompiuterį prie „artimiausio“
     komutatoriaus (kompiuteriai sunumeruoti nuo (m + 1)
     iki (m + k), komutatoriai - nuo 1 iki m) }
   for i := m + 1 to m + k do begin
       t := 1;
       for j := 1 to m do
           if kaina[i, t] > kaina[i, j] then t := j;
       junk(i, t);
   end;
   { komutatorių jungimui sudarome grafą ir randame
     minimalų jungiamąjį medį }
   g.n := m;
   for i := 1 to m do
       for j := 1 to m do
           if i <> j then
               g.svoris[i, j] := kaina[i, j]
           else { jei i = j, tai briaunos (kilpos) nėra }
               g.svoris[i, j] := BEGALINIS;
   { pagal Primo algoritmą randamas MJM }
   Primo(g, pirminė);
   { medžio briaunos yra (i, pirminė[i]), visoms i, išskyrus 1 }
   for i := 2 to g.n do
       junk(i, pirminė[i]);
end;

Išnašos

1

Panašus uždavinys buvo pateiktas Lietuvos informatikos olimpiadoje III etape 2005 metais.

2

Komutatorius – įtaisas, skirtas sujungti į bendrą tinklą du ar daugiau kitų įrenginių ar tinklų.